(Ne)vieša paslaptis
Labas! Džiaugiuosi, jog esi čia!
Sakoma, kad pasidalinus džiaugsmu, jis padvigubėja, o su liūdesiu atvirkščiai - jis sumažėja. Nesvarbu, kas bebūtum - romantikas, egzistencialistas, realistas, modernistas ar tiesiog toks pat žmogus, kaip aš, norintis „prisijaukinti" liūdesio jausmą. Bet liūdesys gali būti ir gražus, nes iš jo neretai gimsta gražiausia muzika, literatūra, meno kūriniai..
Mano tinklaraščio tikslas - dalintis su tavimi tuo, kas gimsta užklupus liūdesiui, melancholijai, kai ramybės neduoda įvairūs gyvenimiški klausimai, norisi nurimti..
Kodėl „(Ne) vieša paslaptis"? Nes liūdesys nėra kažkas svetimo ir nepažinto, bet kai kas nori laikyti tai tik savyje, lyg paslaptį, o kitiems norisi išrėkti tai visam pasauliui. Tavo teisė rinktis.
Tikiuosi, jog suteiksiu galimybę įsitikinti, jog be liūdesio nemokėtumėme vertinti džiaugsmo ir kitų gražių dalykų.
Deimantė